1Nesididžiuok rytdiena,
nes nežinai, ką rytojus gali atnešti.
2Tegu kitas giria, o ne tavo paties burna,
kas nors kitas, o ne tavo paties lūpos.
3Akmuo sveria, smėlis sunkus,
o už juos abu sunkesnis kvailio apmaudas.
4Pyktis nuožmus, įtūžis nenugalimas,
bet kas gali atsispirti pavydui?
5Geriau atviras papeikimas
negu slepiama meilė.
6Draugo smūgiai siekia gero,
o priešo bučiniai – kaip peiliai.
7Sotus žmogus niekina medų,
o alkanam žmogui net kartus dalykas atrodo saldus.
8Kaip paukštis, skraidantis toli nuo savo lizdo,
yra žmogus, klajojantis toli nuo savo namų.
9Kaip kvepalai ir smilkalai džiugina širdį,
taip draugo nuoširdumas stiprina žmogaus dvasią.
10Neužmiršk savo draugo ar tėvo bičiulio;
ištikus nelaimei, neik į savo brolio namus:
„Geriau artimas kaimynas negu tolimas brolis“.
11Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį,
kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.
12Gudrus žmogus nuvokia pavojų ir vengia jo,
o neišmanėliai žengia priekin ir nudega nagus.
13Paimk drabužį žmogaus, laidavusio už atėjūną;
ir pasilaikyk jį kaip užstatą, nes jis laidavo už svetimšalę.
14Kas ankstų rytą garsiai sveikina kaimyną,
tas bus laikomas panašiu į besikeikiantį žmogų.
15Nuolatinis lašėjimas lietingą dieną
ir priekabi žmona yra panašūs;
16nutildyti ją reiškia nutildyti vėją
ar ranka suimti aliejų.
17Kaip geležis paaštrina geležį,
taip žmogus paaštrina savo artimo nuovoką.
18Kas prižiūri figmedį, tas valgo jo vaisius,
o kas rūpinasi savo šeimininku, tas bus pagerbtas.
19Kaip vanduo atspindi veidą,
taip vieno žmogaus širdis atspindi kitą.
20Šeolas ir Prapulties vieta nepasotinami,
niekada nepasisotina nė žmogaus akys.
21Lydykla – sidabrui, krosnis – auksui,
o žmogus išbandomas gyrimu.
22Nors ir grūstuvėje sutrintumei kvailį
grūstuvu drauge su grūdais,
kvailumo iš jo neišvarysi.
23Rūpinkis savo kaimenių būkle,
gerai prižiūrėk savo bandas,
24nes turtai neamžini,
ir net vainikas neišlieka per visas kartas.
25Kai žolė nušienauta, pasirodo atolas,
ir pašaras suneštas nuo kalvų šlaitų,
26avys parūpins tau drabužių,
o ožiai – pinigų laukui pirkti.
27Bus pakankamai ožkos pieno maitintis tau,
tavo šeimai ir tarnaitėms išlaikyti.
